PO 37 METŲ – VĖL LIETUVOJE: ČIKAGOS LIETUVIŲ OPEROS 70-MEČIO JUBILIEJINĖ KELIONĖ

70 metų lietuviškos operos tradicijos Čikagoje

Čikagos Lietuvių Opera – išskirtinis lietuvių išeivijos kultūros reiškinys, jau septynis dešimtmečius buriantis skirtingų kartų lietuvius, profesionalius atlikėjus ir operos meno mylėtojus.  Per ilgą kolektyvo istoriją keitėsi choristų kartos, solistai, dirigentai, vadovai ir repertuaras, tačiau išliko svarbiausia – noras kurti, dainuoti, saugoti lietuvišką muzikinę kultūrą ir perduoti ją ateinančioms kartoms.

Todėl jubiliejinė kelionė į Lietuvą buvo kur kas daugiau nei trijų koncertų gastrolės. Tai buvo simbolinis sugrįžimas prie savo kultūrinių šaknų ir kartu galimybė šiandienos Lietuvai parodyti, kad už Atlanto prieš septynis dešimtmečius pradėta lietuviškos operos tradicija tebėra gyva.

Pirmasis susitikimas – „Nuo roko iki operos“ Kazlų Rūdos Šiaudų arenoje

Jubiliejinės kelionės pradžia buvo energinga, netikėta ir kupina šventinio šurmulio.

2026 m. rugpjūčio 14-osios vakarą Kazlų Rūdos Šiaudų arenoje įvyko pirmasis jubiliejinės kelionės koncertas „Nuo roko iki operos“. Neįprastoje, gamtos apsuptoje erdvėje susitiko du iš pirmo žvilgsnio labai skirtingi muzikiniai pasauliai – rokas ir opera.

Čikagos Lietuvių Operos choras, vadovaujamas muzikos vadovės Nidos Grigalavičiūtės, jubiliejinės kelionės koncertuose pristatė įvairiapusę muzikinę programą. Prie jos įgyvendinimo prisidėjo ir muzikos asistentė Gilija Krūmaitienė, dirigavusi dalį programos kūrinių.  Šiaudų arenoje choras pasirodė kartu su dainininkais Jeronimu Miliumi ir Česlovu Gabaliu, koncerto idėjos sumanytoju, operos solistu Liudu Mikalausku, bei muzikantų grupe su gitaristu Tomu Varnagiriu priešakyje. Šventinį vakarą vedė muzikologas, ,,LRT OPUS” programos įkūrėjas-redaktorius Darius Užkuraitis.

Galingas operinio choro skambesys čia susiliejo su roko muzikos energija. Skirtingi balsai, žanrai ir atlikėjų patirtys scenoje jungėsi į vientisą muzikinį pasakojimą, o žiūrovai vis labiau įsitraukė į vakaro atmosferą.

Viena ryškiausių ir emocingiausių vakaro kulminacijų tapo legendinis Freddie Mercury kūrinys „Barcelona“, kurį kartu su Čikagos Lietuvių Operos choru atliko Nida Grigalavičiūtė ir Česlovas Gabalis. Galingi solistų balsai, choro skambesys ir roko muzikos energija užliejo Šiaudų areną. Kūrinio pabaigoje emocija pasiekė aukščiausią tašką – publika pakilo nuo kėdžių ir atlikėjus apdovanojo audringais aplodismentais. Tai buvo viena tų retų akimirkų, kai atlikėjai ir klausytojai tampa viena visuma, o muzika kalba stipriau už žodžius.  Po tokio emocinio pakilimo vakaro pabaiga įgavo visai kitą – jautresnį ir simboliškesnį – atspalvį.

Koncertą užbaigė Sandros Aviežinytės, Rimanto Pažemecko ir Tomo Varnagirio kūrinys „Tarp dviejų krantų“. Šios jubiliejinės kelionės kontekste jo prasmė suskambo ypač jautriai. Čikagos Lietuvių Opera, po 37 metų vėl dainuojanti Lietuvoje, pati tarsi tapo gyvu tiltu tarp dviejų krantų – Lietuvos ir Amerikos.

Publika nenorėjo paleisti atlikėjų. Aplodismentai netilo, o žiūrovai prašė kūrinį pakartoti. Tad „Tarp dviejų krantų“ Šiaudų arenoje suskambo dar kartą – jau kaip nuoširdus muzikinis atsisveikinimas ir kartu priminimas, kad atstumas, kurį skiria Atlanto vandenynas, nebūtinai reiškia nutolimą. Tą vakarą šie du krantai atrodė esantys kaip niekada arti.

Taip prasidėjo jubiliejinė Čikagos Lietuvių Operos kelionė Lietuvoje – po beveik keturių dešimtmečių Čikagos Lietuvių Operos choras vėl stovėjo Lietuvos scenoje, o publikos šiluma leido pajusti – sugrįžome ten, kur mūsų daina yra sava.

Išlaužas – kai susitiko du jubiliejai

Jeigu Kazlų Rūdoje jubiliejinė kelionė prasidėjo muzikos energija ir didelės šventės nuotaika, tai rugpjūčio 16-osios sekmadienio rytas Išlauže atskleidė visai kitą jos pusę – tylią, sakralią ir labai artimą.

Čikagos Lietuvių Opera buvo pakviesta į ypatingą šventę – Išlaužo Švenčiausiosios Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos parapijos 100-mečio jubiliejų.Tą rytą simboliškai susitiko dvi gražios istorijos – šimtmetį mininti Išlaužo parapija ir savo 70-metį švenčianti Čikagos Lietuvių Opera.

Iškilmingas šv. Mišias aukojo parapijos klebonas kun. dr. Vilius Sikorskas. Po jų Čikagos Lietuvių Operos dovanotas koncertas pripildė bažnyčios erdvę muzikos ir ypatingo susikaupimo. Čia muzika tapo ne tiek pasirodymu, kiek nuoširdžia dovana – padėka, malda ir bendrystės išraiška.

Buvome sutikti su nepaprasta šiluma ir nuoširdžiu lietuvišku svetingumu. Gražiu šio susitikimo simboliu tapo chorui iškilmingai įteiktas net 8 kilogramus sveriantis naminės duonos kepalas – tarsi nuo seno lietuvių puoselėjamas svetingumo, pagarbos ir bendrystės ženklas.

Po koncerto prie bendro pietų stalo dar ilgai netilo pokalbiai, mezgėsi naujos pažintys, dalijomės šypsenomis, įspūdžiais ir nuoširdžiu bendravimu. Tokiomis akimirkomis ypač aiškiai pajunti, kad lietuvybę saugo ne vien didžiosios scenos ar iškilmingi renginiai. Ji gyvena žmonių tarpusavio ryšyje, atvirume, tradicijose ir paprastame, bet tokiame svarbiame troškime būti kartu.

Dalijomės muzika, šypsenomis, dėkingumu ir meile – o išsivežėme jos dar daugiau, nei atsivežėme. Už šiltą priėmimą, atviras širdis ir palaiminimą tolesnei kelionei nuoširdžiai dėkojame Išlaužo parapijai, jos žmonėms, Liudui Mikalauskui ir Sigitai Mikalauskienei.

Tačiau šis kupinas emocijų sekmadienis dar nebuvo pasibaigęs. Atsisveikinę su Išlaužu leidomės į kelią Vilniaus link. Ten vakare laukė trečiasis ir paskutinis jubiliejinės viešnagės koncertas.

Vilnius – kelionės kulminacija po Šv. Kazimiero bažnyčios skliautais

Tos pačios rugpjūčio 16-osios vakarą Čikagos Lietuvių Operos choras įžengė į Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčią. Čia, Kazickų šeimos fondo mecenuojamame Kristupo festivalio koncertų cikle „Sakralinės muzikos valandos“, kurio meno vadovė – vargonininkė ir pedagogė Renata Marcinkutė-Lesieur, turėjo nuskambėti paskutinieji trijų koncertų kelionės Lietuvoje akordai. Jau artėjant koncerto pradžiai tapo aišku, kad šis vakaras bus ypatingas. Šv. Kazimiero bažnyčia buvo sausakimša. Žmonės rinkosi gerokai prieš koncertą, o dalis klausytojų, norėdami užsitikrinti vietas, jų laukė net prieš dvi valandas.

Toks publikos dėmesys buvo nepaprastai jaudinantis.

Kai po didingais bažnyčios skliautais suskambo pirmieji kūriniai, atrodė, kad visa kelionė – jos laukimas, pasiruošimas, repeticijos, nuovargis, džiaugsmas ir jaudulys – susiliejo į vieną akimirką.

Profesionaliai atliekami kūriniai nuvilnijo bažnyčios skliautais, o ypatinga erdvės akustika suteikė choro skambesiui dar daugiau gelmės. Vakaro programą praturtino ir ypatingi muzikiniai susitikimai. Solinius kūrinius atliko operos solistai Nida Grigalavičiūtė ir Liudas Mikalauskas, o jautriomis, ne vieno klausytojo širdį palietusiomis giesmėmis su publika dalijosi Lietuvos Respublikos Seimo narys, profesorius, operos solistas Vytautas Juozapaitis kartu su žmona, Lietuvos muzikos atlikėja, docente, dainavimo dėstytoja Egle Juozapaitiene. Jų balsai, pripildę sakralinę Šv. Kazimiero bažnyčios erdvę, suteikė vakarui dar daugiau šilumos, jautrumo ir iškilmingumo.

Ypatingą prasmę šiam koncertui suteikė ir muzikinė bičiulystė. Čikagos Lietuvių Operą graži draugystė sieja su Vilniaus mišriuoju choru „Alumni Vilnenses“, vadovaujamu Algimanto Kriūno. Jubiliejinės viešnagės proga šio choro nariai buvo pakviesti muzikuoti drauge – abiejų kolektyvų balsai susijungė bendruose kūriniuose, tarsi dar kartą patvirtindami pagrindinę visos kelionės mintį: muzika suartina žmones ir bendruomenes, nepaisydama juos skiriančių atstumų. Algimantas Kriūnas dirigavo keletą koncerte skambėjusių kūrinių, suteikdamas šiam dviejų chorų susitikimui dar daugiau muzikinės bendrystės.

Čikagos Lietuvių Operos 70-mečio jubiliejaus ir istorinio sugrįžimo į Lietuvą po 37 metų proga netrūko ir prasmingų sveikinimų. Į kolektyvą bei susirinkusią publiką kreipėsi Lietuvos kultūros viceministrė Jūratė Radzevičienė ir Kazickų šeimos Fondo l.e.p. vykdomoji direktorė Lietuvoje, projektų vadovė Monika Zavistanavičiūtė. Jų sveikinimo žodžiai dar kartą įprasmino šios kelionės svarbą – septynis dešimtmečius už Atlanto gyvuojanti Čikagos Lietuvių Opera savo veikla tiesia kultūrinį tiltą tarp Lietuvos ir išeivijos, saugo lietuvišką muzikinę tradiciją ir perduoda ją iš kartos į kartą.

 Gausiai susirinkusios publikos susikaupimas ir šiluma kūrė atmosferą, kurią sunku perteikti vien žodžiais. Tai buvo pasididžiavimo ir dėkingumo akimirka – stovėti istorinėje Vilniaus bažnyčioje ir matyti ją pilną žmonių, atėjusių klausytis kolektyvo, kuris jau septynis dešimtmečius už Atlanto puoselėja lietuvišką operos tradiciją.

Paskutiniai kūriniai ir publikos aplodismentai tapo prasmingu visos kelionės finalu.

Nuo atviros ir gyvybingos Šiaudų arenos, per jaukų bei sakralų susitikimą Išlauže iki didingų Šv. Kazimiero bažnyčios skliautų Vilniuje – trys koncertai tarsi atskleidė tris skirtingus tos pačios kelionės veidus. Kazlų Rūda. Išlaužas. Vilnius.  Trys vietos. Trys skirtingos patirtys. Ir daugybė įspūdingų akimirkų, šiltų susitikimų bei naujų pažinčių, kurios dar ilgai išliks atmintyje.  Sugrįžimas, kurio laukta 37 metus. Per tą laiką pasikeitė Lietuva, Amerika ir visas pasaulis. Keitėsi ir pati Opera. Vienas choristų kartas pakeitė kitos, atėjo nauji atlikėjai, dirigentai, vadovai ir klausytojai. Tačiau liko tai, kas Čikagos Lietuvių Operą jungė nuo pat jos istorijos pradžios – meilė muzikai, lietuviškai kultūrai ir Lietuvai.

Todėl 2026-ųjų kelionė buvo kur kas daugiau nei 70-mečio jubiliejaus paminėjimas. Ji tapo gyvu liudijimu, kad kultūrinė tradicija gali išlikti nepaisydama nei laiko, nei geografinių atstumų. Čikagos Lietuvių Opera nėra vien operos spektaklius statantis kolektyvas. Tai gyva lietuvių išeivijos muzikinės kultūros tradicija, septynis dešimtmečius saugoma, puoselėjama ir perduodama iš kartos į kartą.  Ir galbūt gražiausia šios kelionės dovana buvo suvokimas, kad po 37 metų grįžę koncertuoti į Lietuvą nebuvome sutikti kaip svečiai iš tolimos Amerikos. Buvome sutikti kaip savi. Liko tiek daug, ko neįmanoma sutalpinti į vieną straipsnį: žmonių veidai, pokalbiai po koncertų, naujos pažintys, apkabinimai, jaudulys prieš išeinant į sceną, nuovargis kelionėje ir tas ypatingas jausmas, kai paskutiniam kūriniui nuskambėjus supranti – mes tai padarėme.

Ši jubiliejinė kelionė nebūtų tapusi tikrove be žmonių, kurių iniciatyva, kūrybinė energija ir didžiulis organizacinis darbas sujungė Čikagą ir Lietuvą. Trijų Čikagos Lietuvių Operos koncertų Lietuvoje organizatoriai – Žygis Janus ir operos solistas Liudas Mikalauskas bei jo žmona Sigita Mikalauskienė, Kazlų Rūdos Kultūros centro direktorius Valdas Andriuškevičius bei Čikagos Lietuvių Operos Valdyba.  Jų pastangomis atsivėrė galimybė vėl koncertuoti Lietuvos publikai. Skirtingos koncertų erdvės, atlikėjai, muzikinės programos ir daugybė organizacinių detalių susijungė į vieną prasmingą jubiliejinę kelionę, tai buvo kruopščiai kuriamas tiltas tarp Lietuvos ir Čikagos lietuvių bendruomenės, leidęs 70-metį švenčiančiai Operai sugrįžti ten, kur glūdi jos kultūrinės šaknys.

Išvykome dėkingi visiems, kurie mus priėmė, klausėsi, organizavo, padėjo, lydėjo ir buvo šios istorinės kelionės dalimi. O kartu išsivežėme tai, ko neįmanoma įsidėti į lagaminus – Lietuvos žmonių šilumą ir jausmą, kad atstumas tarp Čikagos ir Lietuvos iš tiesų nėra toks didelis, kai mus jungia muzika.

70 metų istorijos.
37 metai laukimo.
Trys koncertai Lietuvoje.
Viena Opera. Viena muzika. Viena Lietuva.

Čikagos Lietuvių Opera keliavo. Muzika jungė. Lietuva mus pasitiko. O mes dainavome iš visos širdies.