· Mūsų Istorija·
Nuo Svajonės iki Legendos
Nuo pokario emigrantų choro Čikagoje iki garsiausios lietuviškos operos už Atlanto — septyni dešimtmečiai atsidavimo, grožio ir tautinės tapatybės.
·Skaitmeninis Archyvas·
Emigracijos banga ir Vyrų choro gimimas
Su didžiąja emigracijos banga, kuri prasidėjo 1948 metais, kai iš Europos į JAV atvažiavo tūkstančiai lietuvių, žiebėsi ir naujas, kitokio pobūdžio kultūrinis lietuvių judėjimas šiame krašte.
Vienas iš jų buvo ir Čikagos Lietuvių Tremtinių Vyrų choro susiorganizavimas, kuris savo veiklą pradėjo 1949 metų rudenį. To choro iniciatoriai buvo Vytautas Radžius ir Albinas Dzirvonas, kurie pakvietė chorui diriguoti Alfonsą Gečą.
· 1956- 1957 ·
Gimsta operos idėja ir Premjera — „Rigoletto“
Iš to meto Vyrų choro išsikristalizavo operos mintis, atvedusi mus iki operos dešimtmečio, nes choras tada išaugo ir jo akiratis pasidarė žymiai platesnis.
Pirmą kartą užuominas apie operos pastatymą užtinkame valdybos 1956 m. vasario mėn. 19 d. posėdyje, protokolo nr. 61. Toliau tas reikalas buvo svarstomas 1956 m. birželio mėn. 15 d., prot. nr. 64, kur aiškiai minimas operos pavadinimas. Tik 1956 m. liepos mėn. 7 d. posėdžio protokole nr. 65 jau nutarta, kad bus statoma Verdi opera „Rigoletto“ 1957 m. kovo mėn. 30 ir 31 dienomis Čikagoje.
Operos pastatymui iniciatyvos imasi Čikagos Lietuvių vyrų choras „Vytis“. Posėdžio metu paskelbti meno vadovai: operos pastatymo vadovas — V. Baltrušaitis, dirigentas — A. Kučiūnas, režisierius — K. Oželis, dailininkas — Vyt. Virkau. Paskelbti solistai bei operos sąmata, siekianti 7000–8000 dol.
1957 m. kovo 30 d. Marijos aukšt. mokyklos salėje, Čikagoje, įvyko „Rigoletto“ premjera, o sekančią dieną — kovo 31 — antrasis spektaklis, keičiantis pagrindiniams solistams (Gildai — M. Kripkauskienei su J. Krištolaityte ir Rigoletto — Alg. Braziui su V. Baltrušaičiu).
„Klausiat, kodėl 'Rigoletto' buvo pasirinkta? Todėl, kad labai mažai yra operų, kuriose dalyvauja tik vyrų choras. 'Rigoletto' yra gražiausia opera vyrų chorui. Ir techniškai nėra labai sunki pastatyti, ir sąstatą nesunku sudaryti.“
· 1957 Ruduo ·
Su „Faustu“ gimsta mišrus Operos choras
Po pasisekimo Vyrų choras jau nebegalėjo sustoti pusiaukelėje, reikėjo ieškoti naujų užmojų ateinančiam sezonui. Tebeturint tuos pačius operos meno vadovus ir įsitikinus, kad opera lietuvių kalba jau nėra nenugalima kliūtis, rimtai tartasi dėl naujos operos ir apsistota prie Gounod „Fausto“.
Ryžtantis statyti šią operą, atsirado dar viena kliūtis: reikalingas moterų choras ir ar pavyks jį sudaryti? Bet ši kliūtis buvo nesunkiai išspręsta. Paskelbus spaudoje ir privačių pažinčių dėka iki 1957 m. rudens susibūrė Operos moterų choras iš 26 chorisčių.
· 1957 ·
Gimsta Čikagos Lietuvių Opera (ČLO)
Vyrų chorui susijungus su moterų choru gimė Čikagos Lietuvių Operos choras, turintis bendrą valdybą, bendrus įstatus ir valdžios atleidimą nuo mokesčių, kaip kultūrinė, ne pelno organizacija.
„Chicagos Lyric operos nenukonkuruosime. Mūsų išpaikintam lietuviškos visuomenės skoniui sunku įtikti ir jos nenustebinsime.“
1962 m. statant G. Verdi „Aidą“ į operos chorą įsijungė visa eilė žmonių, sudarydama 100 asmenų chorą. Po pasisekusio pastatymo, publikai pageidaujant, buvo surengtas papildomas pasirodymas, kuris buvo išparduotas per 5 dienas.
„Pažvelgę į apsilankiusių žiūrovų skaičių premjerose, aiškiai įsitikinome, kad visuomenės susidomėjimas opera buvo nemažas...“
Repeticijos
Tris kartus savaitėje rinkdavosi Vyrų choras su solistais repeticijoms. Jos vykdavo ir A. Kučiūno studijoje, ir Don Varnas poste, ir L. Auditorijoje. Savųjų teatro rūmų juk nėra ir glaudėsi ten, kur gaunama pastogė.
K. Skaisgirys du kartus savaitėje važiuodavo pas latvį solistą mokyti lietuviškai.
„Fausto“ repeticijoms jau buvo persikelta į Tėvų Jėzuitų naujai pastatytą Jaunimo Centrą ir buvo dienų, kai didžiojoje salėje Vyrų choras su solistais repetavo „Rigoletto“, o klasėje moterys ruošė „Faustą“.
1965 m. birželio 13 d. · McCormick Place, Arie Crown teatras
Naktis, kai 5 000 žmonių tylėjo išgirdę „Requiem aeternam“
1964–65 darbo sezone Lietuvių operos jėgos buvo sukauptos didžiajam įvykiui — žuvusiųjų už Lietuvos laisvę per 25 okupacijų metus pagerbimo koncertui. Buvo atlikta Verdi Requiem ir B. Markaičio SJ „Vilniaus varpai“ (žodžiai K. Bradūno).
Su Verdi Requiem norėta paminėti visus žuvusius už Lietuvos laisvę. Antroji programos dalis — išryškinti Vilniaus, kaip Lietuvos sostinės, teisėtumą ir sudėtas aukas kovojant dėl jos.
Scenoje, kurios krašte gal pirmą kartą šioje vietoje spindėjo lietuviška trispalvė. Pirmą kartą išeivijos lietuvių istorijoje buvo pasamdytas pilnas simfoninis orkestras, orkestruotas Lietuvos himnas — koncerto sąmata pakilo iki 30 000 dol.
Klausytojai suvažiavo iš New Yorko, Washingtono, Clevelando, Detroito; dalyvavo 13 kitų valstybių konsulai ir žymūs amerikiečiai, tarp jų — plataus masto muzikos mecenatė, milijonierė Drake.
Vietų salė, pilnai užpildyta
Simfoninio orkestro muzikantai
Jungtinio choro dalyviai
Valstybių konsulai salėje
Į sceną išėjus A. Kučiūnui su solistų būreliu, nubangavo harmoningas ir galingas maldos šauksmas: „Requiem aeternam dona eis, Domine“ — daugelis klausytojų braukė ašaras.
„Ne vien tik pasirodymas — tai kultūros išsaugojimo ir amžinos tautos pasididžiavimo aktas.“
· 1957–2026 ·
Scenos, kur rodytos operos
Pirmosios Lietuvių operos buvo statomos ir rodomos Marijos aukšt. mokyklos salėje, Čikagoje. 1963 m. Seserys kazimierietės atsisakė operai toliau nuomoti tradicinę salę. Skubiai reikėjo ieškoti naujos vietos ir opera buvo priversta persikelti į Studebaker teatrą, kuriame keletą sezonų buvo statomos lietuvių operos.
„Rigolettas“ buvo gastrolėse Toronte, Kanadoje, ir kaip koncertas atliktas Jaunimo centre, Čikagoje. Operos vyrai buvo kviečiami į Lyric Operą, Čikagoje.
Vėliau, daugelį metų, lietuvių operos buvo statomos J. Sterling Morton high school teatre, Cicero mieste. Vieniems metams teko pasinaudoti Olimpic Theatre, Cicero, bet negalėjo ten likti dėl per mažos salės ir nepritaikytos operoms statyti scenos. Keletas projektų įvyko Lemonto high school ir Carl Sandburg High School mokyklų teatruose. 70-mečio opera Frederik Fon Flotow „Marta“ statyta Realto Square Theatre, Joliet.
50-as sezonas → šiandien
Nuo operos į operetę: augimas ir nauja karta
Atšventus 50-tą sezoną, įgyvendinus Vytauto Klovos „Pilėnus“, Čikagos lietuvių opera pasiruošusi operetės žanrui ir subrendusi miuziklams. Statomos Johann Strauss operetės „Vienos kraujas“ ir „Šikšnosparnis“. 55-ąjį sezoną švenčiama su Franc Lehár operete „Grafas Liuksemburgas“, vėliau — „Paganini“.
Po kiekvienos operetės žiūrovų emocijos, gausios ovacijos ir šilti atsiliepimai parodo, kad žmonėms reikia lengvesnio žanro. Tačiau tai nereiškia, kad atlikėjams lengviau — greičiau atvirkščiai: statinių scenų nebelieka, tempas smarkiai greitėja, o operečių atlikimas pareikalauja itin geros vaidybos.
Jau įprasta, kad būrys talkininkų atvyksta iš Lietuvos — dirigentas Julius Geniušas, režisierius Kęstutis Jakštas, choreografas Dainius Bervingis — dirbdami su ČLO kaip su tikrais profesionalais. „Grafe Liuksemburge“ pasirodo Kauno valstybinio muzikinio teatro balerina Justina Vitkutė ir balerūnas Gintaras Visockis, pagyvindami spektaklį grakščiais judesiais.
Bendradarbiavimas su šokių grupe „ Suktinis“
Dažniausiai Operai talkina šokių grupė „Suktinis“ — kartu su ja ČLO sudalyvauja miuzikluose: Viačeslavo Ganelino „Velnio nuotaka“ ir Algimanto Bražinsko „Šnekučiai“. Prie pastatymų prisideda ir kiti kūrėjai: režisierius Nerijus Petrokas, choreografas Donatas Bakėjus.
Svarbiausia — susiburia muzikantai ir labai mylintys muziką žmonės, o kartu jie daro stebuklus.